- paduja
- padujà sf. ppr. pl. (3b)
◊ iš padujų̃ iš pagrindų, visiškai: Išnyko iš padujų̃ Skp. Iš grinčios išgriejo jis iš padujų̃ vaikus ir vyrus, kuriems nepridera būti prie palagnykės J. Iš padujų iškrapštė A.Baran. Žmogus rūpinasi ypač jaunąją jų (lapių) padermę išnaikinti iš padujų rš.nė (nei, ir) padujų̃ (padujõs) visai (nėra), nė žymės, nė ženklo, nė kvapo: Daržinėj šieno nė padujų̃ nebėr Ds. Nė padujų nebliko Šts. Ieškojau batų, o jų nei padujų̃ nėra Ut. Ant rytojaus nė padujų̃ jo nebebuvo Rm. Tuojau nešinkis iš čia, kad nebūtų tavęs nė padujų̃! Ukm. Nė padujų̃ arielkos nebėra mūsų sodžiuje, jau seniai pranyko J. Padarė ponaitis teip, kaip sakė senelis, bet kai sugrįžo namo, tai savo dvaro ir padujų neberado – sudegta BsPII221. Grybų nė padujõs nėra Žml. Jo tenai nė padujos nemačiau Lnkv.padujõm nueĩti niekais virsti: Visas kiemas padujõm nuė̃jo Ldk.
Dictionary of the Lithuanian Language.